Kas yra arterinė hipertenzija: pagrindinės sąvokos ir kodėl ji pavojinga

Hipertenzija (hipertenzija) yra dažniausia širdies ir kraujagyslių sistemos liga.

Hipertenzija sparčiai „jaunėja", šiandien tai ne tik pagyvenusių žmonių liga, bet dažnai ja serga ir nėščiosios, o paaugliams – vis dažniau.

Kas yra arterinė hipertenzija? Atsakymą į šį klausimą galima rasti šios ligos būklės apibrėžime.

Jam būdingas chroniškai padidėjęs kraujospūdis, kai didžiausia vertė (sistolinis spaudimas) viršija 140 mm Hg, o mažiausias (diastolinis spaudimas) viršija 90 mm Hg. ramios būsenos žmogui skirtingu laiku atlikti bent trys matavimai.

Optimalūs kraujospūdžio rodikliai yra 120-130/80-89 mm Hg, jei jie didesni, tuomet būtina pradėti aktyviai gydyti hipertenziją. Tačiau retas kuris diagnozuoja šią ligą ankstyvoje stadijoje: apie 35% vyrų ir 55% moterų žino apie aukštą kraujospūdį, tik pusė jų dalyvauja gydant arterinę hipertenziją, o tik 6% vyrų ir 20% moterų kontroliuoja savo spaudimą.

Kuo anksčiau bus nustatyta ir kontroliuojama arterinė hipertenzija, tuo mažesnė rizika ateityje susirgti hipertenzijos komplikacijomis (išemine liga, ateroskleroze, inkstų ligomis, žemu testosterono kiekiu kraujyje, erekcijos sutrikimais).

Hipertenzija gali būti viena iš vyrų impotencijos priežasčių.

Tai naudinga pastebėti

Pagrindinis hipertenzijos gydymo uždavinys – nuolatinė kraujospūdžio kontrolė, siekiant išvengti dar rimtesnių sveikatos problemų, nes iki galo šios ligos išgydyti neįmanoma.

Kas yra pavojinga hipertenzija

Esant ilgalaikiam aukštam kraujospūdžiui, kraujagyslių sienelės sustorėja ir praranda gebėjimą atsipalaiduoti, o tai neleidžia normaliai aprūpinti krauju ir dėl to audiniai bei organai prisisotinti deguonimi ir kitomis maistinėmis medžiagomis, mažėja jų funkcinis aktyvumas. Leiskite mums išsamiau apsvarstyti, kas yra pavojinga hipertenzija:

• Hipertenzinė krizė- Dažniausias arterinės hipertenzijos paūmėjimas, gali pasireikšti tiek esant gana patenkinamai paciento būklei, tiek sukeltas paciento psichofizinio streso. Hipertenzinė krizė, besivystanti dideliu greičiu, smarkiai pakelia kraujospūdį, sukelia stiprų galvos skausmą, svaigimą, tachikardiją ar aritmiją, pykinimą ir vėmimą. Rizika yra tiems, kurie kenčia nuo priklausomybės nuo oro sąlygų, yra priešklimatiniu laikotarpiu.
• miokardinis infarktas- komplikuotis hipertenzija gali pasireikšti per kelias minutes ir baigtis mirtimi. Pagrindinis simptomas yra užsitęsęs skausmo priepuolis.
• Insultas- kraujotakos sutrikimai galvos smegenų kraujagyslėse, smegenų kraujavimas, kuriam būdingas staigus stiprus galvos skausmas, prie kurio greitai prisijungia kiti simptomai iš smegenų: sutrikusi kalba, susisukusi burna, vienos kūno dalies paralyžius. Jei imamasi skubių priemonių ir atliekamas kapiliarinis kraujo nuleidimas esant hipertenzijai, šis procesas gali būti grįžtamas.
• krūtinės angina- liga yra mažiau praeina. Širdies pažeidimas sukelia didelę emocinę perkrovą, pervargimą. Jį lydi stiprus nuobodus skausmas krūtinėje, bloga savijauta, gali sukelti dažną vėmimą.
• Širdies nepakankamumas- lėtinė širdies raumens būklė, kai jis negali aprūpinti deguonimi kūno organams ir audiniams. Jam būdingas visiškas paciento silpnumas, kai jis negali ištverti elementarios fizinės veiklos: savarankiško kėlimo, ėjimo ir kt.
• Vainikinių arterijų liga- nepakankamas vainikinių arterijų aprūpinimas krauju, todėl nepakankama širdies mityba. Kruopščiai laikantis paskirto hipertenzijos gydymo, nesunku išvengti koronarinės ligos išsivystymo.
• inkstų nepakankamumas- sutrikusi inkstų veikla, neuronų destrukcija, dalinis nepajėgumas pašalinti iš organizmo toksinus. Arterinė hipertenzija yra antra ūminio ar lėtinio inkstų nepakankamumo priežastis po cukrinio diabeto.
• regėjimo iškraipymas- atsiranda dėl sutrikusio tinklainės ir regos nervo aprūpinimo krauju. Staigus kraujospūdžio padidėjimas gali sukelti arterijos, maitinančios regos nervą, spazmą, pažeisti tinklainės kraujagyslių vientisumą. Hipertenzija pavojinga sergant tokiomis patologijomis kaip tinklainės ar stiklakūnio kraujavimas: pirmasis sukelia juodos dėmės susidarymą regėjimo lauke, antrosios – pažeistos akies regėjimo praradimas.

Norint išvengti komplikacijų, kurios yra tokios pavojingos hipertenzijai, būtina laiku pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti tyrimą, kuris padės nustatyti ligos vystymosi stadiją ir paskirti reikiamą gydymą.

Hipertenzijos laipsniai: klasifikacija, formos

Atsižvelgiant į vieno ar kelių kriterijų vertinimo pobūdį, naudojamos kelios hipertenzijos klasifikacijos.

Paskirkite tokius vystymosi etapus kaip kilmė, nutekėjimo forma, kraujospūdžio lygis, tikslinių organų pažeidimo laipsnis.

Pagrindinis uždavinys diagnozuojant arterinę hipertenziją yra diferencijuoti ligos pobūdį. Čia yra dvi didelės grupės:

• pirminė ar esminė hipertenzija – padidėjęs kraujospūdis yra pagrindinė priežastis;
• antrinė arba simptominė arterinė hipertenzija – aukštą kraujospūdį sukelia kitų organų ar sistemų ligos: inkstų, širdies, endokrininių liaukų, plaučių, skydliaukės.

Pasak ekspertų

Simptominės hipertenzijos gydymas negali vykti negydant ją sukėlusios ligos ir prasideda nuo jos. Kai kuriais atvejais kartu su pagrindinės ligos pašalinimu išnyksta ir hipertenzija.

Taip pat kraujospūdis iki hipertenzinės krizės gali padidėti dėl netinkamo tam tikrų vaistų vartojimo, sergant neurozėmis, besaikiu kofeino ir kitų stimuliatorių vartojimu.

Diagnozuodami pirminę hipertenziją, gydytojai dažniausiai klasifikuoja ligą pagal kraujospūdžio lygį, kad galėtų pasirinkti tinkamą pirminės hipertenzijos gydymo taktiką. Tarptautinėje praktikoje yra trys hipertenzijos laipsniai:

• Hipertenzija 1 laipsnis- sistolinis spaudimas 140−159 mm Hg, diastolinis spaudimas 90−99 mm Hg. Lengva ligos forma, kuriai būdingas staigus kraujospūdžio pokytis, gali ir savaime normalizuotis, ir vėl pakilti.
• Hipertenzija 2 laipsnių- sistolinis 160-179 mm Hg, diastolinis 100-109 mm Hg. Vidutinė forma, slėgio padidėjimas yra ilgesnis, retai nukrenta iki normalių verčių.
• Hipertenzija 3 laipsnių- sistolinis didesnis nei 180 mm Hg, diastolinis didesnis nei 110 mm Hg. Sunki forma, spaudimas yra stabilus patologinių rodiklių lygyje, tęsiasi su sunkiomis komplikacijomis ir sunkiai ištaisomas vaistais.

Atskirai išskiriama izoliuota sistolinė hipertenzija, ji pasireiškia maždaug trečdaliui senyvo amžiaus žmonių, sergančių arterine hipertenzija. Ši forma atsiranda dėl su amžiumi susijusių didelių kraujagyslių elastingumo praradimo, dažnai kartu su miokardo infarktu, koronarine širdies liga, staziniu širdies nepakankamumu ir kairiojo skilvelio hipertrofija. Kraujospūdžio rodikliai: sistolinis iki 160 mm Hg. ir aukščiau, diastolinis - žemiau 90 mm Hg.

Naudinga informacija

Verta paminėti dar vieną nedidelę grupę – vadinamąją „baltojo chalato hipertenziją", kai, veikiant psichoemociniams veiksniams, žmogaus kraujospūdis pakyla tik tuo metu, kai jį pamatuoja medicinos darbuotojas. Tokiais atvejais diagnozė patikslinama pakartotinai matuojant slėgį ramioje namų aplinkoje.

Be hipertenzijos laipsnio, diagnozuojant įvertinami ir rizikos veiksniai, galintys sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijas bei klinikinės ligos eigos stadiją:

• Tranzistorinė (pradinė stadija) hipertenzija. Slėgis didėja periodiškai, grįžta į normalias vertes; kraujospūdį mažinančių vaistų nevartojama.
• labili hipertenzija. Kraujospūdžio padidėjimas yra tiesiogiai susijęs su provokuojančiu veiksniu: stresu, sunkiu psichologiniu ar fiziniu stresu. Norint stabilizuoti spaudimą, reikia vaistų.
• Stabili arterinė hipertenzija. Nuolatinis slėgio padidėjimas, kai taikoma rimta palaikomoji terapija.
• Piktybinė forma. Padidinus spaudimą iki labai aukšto lygio, liga greitai progresuoja ir sukelia rimtų komplikacijų.
• Krizės forma. Būdingos periodinės hipertenzinės krizės esant normaliam arba šiek tiek padidėjusiam slėgiui.

Įvertinti hipertenzijos sunkumą ir galimų komplikacijų riziką galima tik atlikus išsamų tyrimą: bendruosius ir biocheminius tyrimus, širdies ir kitų organų echoskopiją, EKG, akių dugno tyrimą. Paciento, sergančio arterine hipertenzija, pilnas ištyrimas dažniausiai atliekamas stacionarinio gydymo metu.

Aukštas kraujospūdis yra pagrindinis įspėjamasis hipertenzijos simptomas tiek vyrams, tiek moterims.

Hipertenzijos simptomų gali nebūti ilgą laiką, o jei žmogus nuolat nesinaudoja tonometru, apie savo ligą gali sužinoti jau pradėjęs gydyti jos komplikacijas.

Dažnai hipertenzija neturi jokių apraiškų, išskyrus pagrindinį jos simptomą – nuolatinį aukštą kraujospūdį.

Be to, čia svarbiausia yra sąvoka „patvarus" arba „lėtinis", nes daugelyje situacijų (streso, baimės ar pykčio) spaudimas gali padidėti, o vėliau savaime grįžti į normalią būseną.

Tačiau tik nedaugelis kontroliuoja savo spaudimo lygį, todėl turėtumėte atkreipti dėmesį į šiuos simptomus, rodančius arterinės hipertenzijos vystymąsi:

• Galvos skausmas. Dažniausiai pasireiškia pakaušio, parietalinėje srityje arba šventyklose. Tai gali pasireikšti tiek naktį, tiek iškart po pabudimo. Paprastai jis didėja dėl psichinio ar fizinio krūvio. Kartais kartu su akių vokų ir veido patinimu.
• Galvos svaigimas. Kartais net ir su nedideliu fiziniu krūviu: kosint, pasukant ar pakreipus galvą, staigus pakilimas.
• Skausmas širdies srityje. Atsiranda ne tik esant emocinei įtampai, bet ir ramybėje. Galimi ir ilgai trunkantys skaudantys, spaudžiantys, ir trumpalaikiai, veriantys skausmai. Išgėrus nitroglicerino, neišnyksta.
• Stiprus širdies plakimas.
• Triukšmas ausyse.
• Regėjimo sutrikimai: šydas, rūkas, „musės" prieš akis.
• Arterijos ligos: šaltos galūnės, protarpinis šlubavimas.
• Kojų patinimas. Nurodykite inkstų išskyrimo funkcijos pažeidimą arba širdies nepakankamumą.
• Dusulys. Tai pasireiškia tiek fizinio krūvio metu, tiek ramybėje.

Svarbu žinoti

Hipertenzinė krizė – ekstremali situacija, kurią sukelia pernelyg aukštas kraujospūdžio lygis, taip pat gali būti priskiriamas 2 ir 3 laipsnių hipertenzijos simptomams. Tuo pačiu metu pacientai, sergantys 1-ojo laipsnio arterine hipertenzija, griežtai laikydamiesi gydytojo rekomendacijų ir dietos, skirtos hipertenzija sergantiems pacientams, gali visiškai atsikratyti nemalonių ligos simptomų.

Negalima teigti, kad vyrų ir moterų hipertenzijos simptomai labai skiriasi, tačiau iš tiesų vyrai šiai ligai išties yra imlesni, ypač amžiaus grupėje nuo 40 iki 55 metų. Iš dalies taip yra dėl fiziologinės struktūros skirtumo: vyrų, skirtingai nei moterų, kūno svoris atitinkamai didesnis, o jų kraujagyslėse cirkuliuojančio kraujo tūris yra žymiai didesnis, o tai sudaro palankias sąlygas aukštam kraujospūdžiui.

Kita vertus, moterys yra labiau atsakingos už savo sveikatą, tinkamą gyvenimo būdą. Vyrų stresinių situacijų darbe, suvartojamo alkoholio ir rūkytų cigarečių skaičius yra didesnis, tačiau tai jau reiškia ne hipertenzijos simptomus, o jos išsivystymo priežastis.

Hipertenzijos gydymas vaistais ir liaudies gynimo priemonėmis

Hipertenzijos, taip pat kitų sunkiai diagnozuojamų ir nuolatinio gydymo reikalaujančių ligų (cukrinis diabetas, alergijos, prostatitas ir impotencija) gydymą turėtų sudaryti ir paskirti tik specialistas. Jei maisto, druskos vartojimo apribojimai, alkoholio ir rūkymo vengimas, streso ir kitų koreguojamų hipertenzijos priežasčių vengimas nepadeda normalizuoti kraujospūdžio lygio, bus skiriamos tabletės nuo aukšto kraujospūdžio.

Gydant hipertenziją liaudies gynimo priemonėmis, šalutinio poveikio dažniausiai nėra. Nereikia bėgti į vaistinę dėl brangių vaistų ir stovėti eilėje, kad gydytojas išrašytų kitą receptą. Tereikia skirti šiek tiek laiko sau, pakeisti mitybą ir išmokti valdyti stresą.

Aukšto kraujospūdžio priežastys ir hipertenzijos išsivystymas

Arterinės hipertenzijos priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios, ligai vystytis turi didelę reikšmę tiek vidinės organizmo sistemos, tiek išoriniai veiksniai.

Pagrindinės hipertenzijos priežastys yra sutrikusi kraujotaka kraujagyslėmis, ribotas srautas į kairįjį širdies skilvelį. Šiuolaikinėje medicinoje tam yra visiškai logiškas paaiškinimas – su amžiumi struktūriniai kraujagyslių pokyčiai, jų ertmėse formuojasi trombai ir aterosklerozinės plokštelės.

Jei sergant simptomine hipertenzija aukšto kraujospūdžio priežastis yra kitos ligos, tai esant pirminei hipertenzijai, būtent ši forma fiksuojama 85% atvejų, tikslių aukšto spaudimo priežasčių nustatyti nepavyksta, ji atsiranda savarankiškai.

Yra daug rizikos veiksnių, kurie prisideda prie nuolatinio kraujospūdžio padidėjimo, dažniausiai jie laikomi hipertenzijos priežastimis. Jie apima:

• Amžius, vyrams nuo 55 metų, moterims nuo 65 metų. Su amžiumi kraujagyslių sienelės praranda savo elastingumą, todėl didėja jų atsparumas kraujotakai, dėl to didėja slėgis.
• paveldimas polinkis.
• Grindys. Kaip jau minėta, vyrai dažniau serga hipertenzija.
• Riebalų apykaitos pažeidimas, nutukimas (vyrų, kurių juosmens apimtis didesnis nei 102 cm, moterų – daugiau nei 88 cm).
• Diabetas.
• Rūkymas. Dėl to iš karto pakyla kraujospūdis, o ilgametę patirtį turintys rūkaliai yra linkę sirgti kraujagyslių ligomis.
• Piktnaudžiavimas alkoholiu. Nustojusio gerti žmogaus kraujospūdis sumažėja mažiausiai penkiolika punktų.
• Per didelis druskos suvartojimas. Per didelis natrio, pagrindinės valgomosios druskos sudedamosios dalies, suvartojimas yra viena reikšmingiausių hipertenzija sergančių pacientų padidėjusio kraujospūdžio priežasčių: natrio chloridas neleidžia iš organizmo pasišalinti skysčiams, o tai padidina ir taip aukštą paciento kraujagyslių tonusą. Atminkite, kad vidutinis žmogus suvartoja tris kartus daugiau druskos, kiek jam reikia, išmokite nedėti druskos į maistą.
• Fizinio aktyvumo trūkumas, sėdimas gyvenimo būdas.
• Streso poveikis.
• Cholesterolio apykaitos sutrikimas.
• Nepakankamas kalio suvartojimas su maistu.
• Padidėjęs adrenalino kiekis kraujyje.
• Įgimtos širdies ydos.

Prie antrinės hipertenzijos priežasčių reikėtų priskirti įvairias inkstų ligas, vėlyvą nėščiųjų toksikozę, reguliarų tam tikrų vaistų vartojimą, kai kuriais atvejais tai pasakytina ir apie geriamuosius kontraceptikus.

Pirmiau minėti rizikos veiksniai gali būti suskirstyti į dvi dideles grupes:

• Kuriuos galima pašalinti savarankiškai arba padedant gydytojams: gydyti nutukimą, sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, surūkomų cigarečių, suvartojamo alkoholio ar druskos kiekį, sulieknėti ir pan.
• Venkite to, ko nėra galimybės: amžiaus ir paveldimo polinkio.

Todėl tie, kurie patenka į vadinamąją antrąją rizikos grupę, turi atidžiai stebėti savo sveikatą, kontroliuoti ir užkirsti kelią hipertenzijai. Ir kiekvienas, turintis bent vieną iš minėtų veiksnių, nuolat stebėkite kraujospūdžio lygį ir, žinoma, vadovaukitės įprastu ir aktyviu gyvenimo būdu.